650-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės Ukrainoje

Informacija apie projektą "650-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės"

foto: 650-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės 1362 m. mūšis prie Siniuchos upės netoli Mėlynųjų Vandenų pilies baigėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo Gediminaičio vadovaujamos lietuvių ir rusenų (ukrainiečių) kariuomenės pergale prieš tris mongolų-totorių valdovus Podolėje.

"TTI Club Crystal Lotus WZ" kartu su Lietuvos ambasada Ukrainoje ir Ukrainos ambasada Lietuvoje 2011–2013 metais įgyvendina tarptautinį projektą "650-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės"...


2012-ieji – Mėlynųjų Vandenų mūšio metai

„TTI Club Crystal Lotus WZ“ kartu su Lietuvos ambasada Ukrainoje ir Ukrainos ambasada Lietuvoje 2011–2013 metais įgyvendina tarptautinį projektą „650-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės“ (bwb650.org). Jis vienija valstybines struktūras, mokslo, visuomenines organizacijas, Lietuvos ir Ukrainos turizmo atstovus, kad visų pastangomis būtų surengtos šio istorinio įvykio jubiliejaus iškilmės.

1362 m. mūšis prie Siniuchos upės netoli Mėlynųjų Vandenų pilies baigėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo Gediminaičio vadovaujamos lietuvių ir ukrainiečių kariuomenės pergale prieš tris mongolų-totorių valdovus Podolėje.

Galiausiai po pergalės 1362 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribos buvo išplėstos Juodosios jūros regione iki Dniepro ir Pietinio Bugo žemupio, prie Dniepro – iki pat jo krantų. Įvyko naujų žemių įtvirtinimas. Kijevas, Volynė, didelė dalis Podolės ir Černigovo-Seversko atsidūrė Lietuvos kunigaikščių valdžioje. Prijungusi prie savo valdų Pietvakarių ir Vakarų Rusią, Lietuvos Kunigaikštystė tapo didžiausia tuometėje Europoje daugiataute valstybe. Tai ne tik davė naują impulsą jos integracinei politikai Rusioje, bet ir netrukus šios žemės buvo geopolitiškai perorientuotos iš rytų į vakarus.

Reikšmingumu šis mūšis nenusileidžia nei žinomam Kulikovo (1380 m.), nei Buvino mūšiui 1214 m., kuris laikomas vieningos Prancūzijos ir prancūzų tautos gimimo simboliu, nei vadinamajam auksinių pentinų mūšiui prie Kortreiko (1302 m.) – flamandų tautos simboliui.

Jį apskritai galima laikyti įvykiu, po kurio susikūrė šiuolaikinė Rytų Europa. Kultūriniu-istoriniu požiūriu šis mūšis turėjo epochinę reikšmę visai Rytų Europai. Palei naujai prijungtų žemių ribas susiformavo vadinamoji Didžioji siena tarp Rytų ir Vakarų – tarpinė zona tarp dviejų civilizacijų.

Mėlynųjų Vandenų mūšis sukėlė civilizacijų susiskaldymą. Jis pakeitė Europos raidą ir sukūrė didžiulę valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tai lėmė istorinį milžiniškų Rytų Europos teritorijų plėtrą net du amžius.

Pagrindinis projekto „Mėlynųjų Vandenų mūšio 650-osios metinės“ tikslas – ne tik prikelti iš užmaršties šį įvykį ir išplatinti informaciją apie jį, bet ir sudominti Europos visuomenę Ukrainos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, plačiau informuoti apie Mėlynųjų Vandenų mūšio reikšmę Europos, Lietuvos ir Ukrainos istorijai.

Parengė: Aleksandras Kraštovskis

Tema: 650-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės

ЗНАЙТИ ЧИ СКАЧАТЬ ПОДІБНУ ІНФОРМАЦІЮ, ФОТО:



0 comments:

Дописати коментар

 
 
 

Як називають Полісся?

Поліщуки часто кажуть Полісьсе чи Палесьсе, східні слов'яни та казахи звуть Палессе, Полесье. Словаки та норвежці називають Polesie, чехи - Polesí, південні слов'яни - Polissja чи Полесие, Полесия, Полесје. Литовці іменують Polesė. Німці й шведи звуть Polesien, голандці - Polesië, латиши Poļesje, французи - Polésie. Англійці, італійці, іспанці, фіни - Polesia, рідше Polissia. Норвежці та естонці кажуть Polesje, греки Πολεσία, деякі євреї - פּאָלעסיע, вірмени Պոլեսիե, тайці โปเลเซีย, японці ポリーシャ, корейці 폴레시아, ті, кого найбільше звуть 中文, а турки як завжди - Polesiye.

Екскурсійні тури

Праліси Поліського заповідника | Містичне Камінне село | Чернігів незвичайний | Поліська вузькоколійка "Кукушка"

ВАШІ СТАТТІ

Ви живете на Поліссі чи маєте цікаві матеріали з історії поліського краю? ІЦ Полісся шукає регіональних дописувачів: студентів і журналістів, краєзнавців, істориків, усіх, хто бажає опублікувати свої авторські матеріали - новини, розвідки, дослідження. Особливо розшукуються небайдужі автори у містах: Рівне, Чернігів, Малин, Сарни, Ковель, Ніжин. Зголошуйтесь: icpolissya@gmail.com
 
Copyright © 2009-2022 ІЦ Полісся